Kaip apskaičiuoti neatsakytų skambučių nuostolius

Daugelis verslo savininkų nuolat ieško būdų, kaip pritraukti daugiau klientų. Investuojama į Google reklamą, SEO, socialinius tinklus, pardavimų komandas ir įvairias rinkodaros kampanijas. Tačiau dažnai nepastebima viena problema, kuri gali kainuoti daugiau nei neefektyvi reklama – neatsakyti skambučiai.

Klientas, kuris skambina į įmonę, dažniausiai jau yra priėmęs sprendimą susisiekti. Jis nebeskaito straipsnių, nebežiūri reklamų ir nebesvarsto, ar problema egzistuoja. Jis ieško konkretaus sprendimo ir nori gauti atsakymą.

Būtent todėl telefono skambučiai daugelyje verslų išlieka vienu vertingiausių potencialių klientų šaltinių.

Kodėl skambinantys klientai yra vertingesni už internetines užklausas?

Verslo praktikoje dažnai pastebima, kad žmogus, kuris paskambina, yra gerokai arčiau pirkimo sprendimo nei žmogus, kuris tiesiog apsilanko interneto svetainėje.

Pavyzdžiui:

• Autoserviso klientas dažniausiai skambina tada, kai automobilį reikia remontuoti;
• Odontologijos klinikos pacientas dažniausiai nori registruotis vizitui;
• Logistikos įmonės klientas ieško transporto konkrečiam kroviniui;
• Grožio salono klientė nori rezervuoti laiką procedūrai.

Tokiais atvejais skambutis nėra atsitiktinis veiksmas. Tai aktyvus ketinimas pirkti paslaugą.

Todėl kiekvienas neatsakytas skambutis gali reikšti prarastą galimybę parduoti.

Didžiausia problema – verslai dažniausiai nematuoja praleistų skambučių

Įmonės stebi pardavimus, pajamas, reklamos rezultatus ir klientų srautus. Tačiau retai kuri įmonė reguliariai analizuoja:

• Kiek skambučių buvo praleista;
• Kuriomis valandomis jie buvo praleisti;
• Kiek iš jų buvo nauji klientai;
• Kokia galėjo būti jų vertė.

Dėl šios priežasties praleistų skambučių problema dažnai lieka nepastebėta.

Verslas mato tik klientus, kuriuos aptarnavo. Tačiau nemato klientų, kurių niekada neturėjo galimybės aptarnauti.

Kaip apskaičiuoti galimus nuostolius?

Panagrinėkime paprastą pavyzdį.

Tarkime, įmonė per mėnesį praleidžia 100 skambučių.

Jeigu tik 20 % jų būtų tapę klientais, tai reikštų 20 potencialių klientų.

Jeigu vidutinė vieno kliento vertė yra 200 €, mėnesio nuostolis siektų:

20 × 200 € = 4 000 €

Per metus tai sudarytų:

48 000 €

Žinoma, kiekvienos įmonės situacija skirtinga, tačiau daugeliui paslaugų verslų vieno kliento vertė dažnai būna dar didesnė.

Todėl net nedidelis praleistų skambučių skaičius gali turėti reikšmingą poveikį pajamoms.

Kodėl klientai retai skambina antrą kartą?

Viena dažniausių verslininkų klaidų – manyti, kad klientas paskambins dar kartą.

Praktikoje dažniausiai vyksta kitaip.

Šiandien klientas gali per kelias sekundes rasti dešimtis alternatyvų Google paieškoje.

Jeigu viena įmonė neatsiliepia, jis tiesiog skambina kitai.

Tai ypač aktualu srityse, kur klientui reikia greito atsakymo:

• Automobilių remontas;
• Medicinos paslaugos;
• Logistika;
• Grožio paslaugos;
• Nekilnojamojo turto paslaugos;
• Avarinės paslaugos.

Tokiose rinkose greitis dažnai tampa svarbesniu veiksniu nei kaina.

Kada verslai dažniausiai praleidžia skambučius?

Įdomu tai, kad dauguma praleistų skambučių atsiranda ne tada, kai įmonė neturi darbo.

Jie atsiranda tada, kai darbo yra daugiausia.

Dažniausios situacijos:

• Darbuotojai aptarnauja klientus;
• Vyksta susitikimai;
• Administratorė užimta;
• Komanda sprendžia skubias problemas;
• Vienu metu skambina keli žmonės.

Paradoksalu, tačiau kuo verslas užimtesnis, tuo didesnė tikimybė prarasti naujas užklausas.

Ar verta samdyti papildomą darbuotoją?

Kai kurios įmonės šią problemą sprendžia samdydamos administratorių arba klientų aptarnavimo specialistą.

Tačiau toks sprendimas ne visada ekonomiškai pagrįstas.

Papildomas darbuotojas reiškia:

• Darbo užmokestį;
• Mokesčius;
• Mokymus;
• Darbo vietos išlaidas;
• Atostogas ir nedarbingumą.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai gali būti didelė finansinė našta.

Todėl vis daugiau verslų ieško būdų, kaip užtikrinti skambučių priėmimą neplečiant komandos.

Kaip technologijos padeda neprarasti klientų?

Per pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto sprendimai stipriai pakeitė klientų aptarnavimo rinką.

Šiuolaikiniai AI telefono agentai gali:

• Atsakyti į įeinančius skambučius;
• Surinkti kliento kontaktinius duomenis;
• Išsiaiškinti užklausos tikslą;
• Atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus;
• Perduoti informaciją atsakingam darbuotojui.

Svarbiausia tai, kad klientas nelieka ignoruojamas.

Net jei darbuotojai tuo metu negali atsiliepti, užklausa nėra prarandama.

Kaip CallMe padeda verslams?

CallMe sukurtas tam, kad verslai neprarastų klientų vien todėl, kad komanda tuo metu negali pakelti telefono.

Kai darbuotojai užimti, CallMe gali:

• Priimti skambutį;
• Bendrauti su klientu lietuvių kalba;
• Surinkti svarbiausią informaciją;
• Perduoti užklausą atsakingam darbuotojui.

Tai leidžia verslui užtikrinti, kad kiekvienas klientas būtų išgirstas, net jei tuo metu nėra galimybės atsiliepti.

Išvada

Dauguma įmonių daugiau dėmesio skiria naujų klientų paieškai nei jau gautų užklausų išsaugojimui.

Tačiau dažnai didžiausia augimo galimybė slypi ne papildomoje reklamoje, o efektyvesniame esamų užklausų valdyme.

Jeigu jūsų verslas sulaukia telefoninių užklausų, verta išanalizuoti, kiek skambučių lieka neatsakyta ir kokią įtaką tai daro pajamoms.

Nes kiekvienas neatsakytas skambutis yra ne tik praleistas pokalbis.

Tai gali būti klientas, kuris jau buvo pasiruošęs pirkti.

O tokių klientų praradimas dažnai kainuoja daugiau nei bet kuri reklamos kampanija.

Norite sužinoti, kaip užtikrinti, kad jūsų verslas nepraleistų svarbių skambučių? Susipažinkite su CallMe sprendimu ir sužinokite, kaip AI telefono agentas gali padėti išsaugoti daugiau užklausų ir daugiau pajamų.

Plačiau apie CallMe veikimą ir tai, kaip dirbtinis intelektas gali padėti jūsų verslui, galite sužinoti mūsų tinklalapyje callme.lt.